Interviu su Sylvia Whitman iš Shakespeare ir Company

Tumbleweeds įtraukimas į XXI amžių …

CT: Ar laikote save prancūzais?

SW: Ne tikrai ne. Aš gimiau Paryžiuje, ir aš daugeliu būdų jaučiuosi labai Paryžiaus. Kai grįžau … visi šie vaikystės prisiminimai - metro kvapas ar langų stilius - visi šie vaikystės, jutimo prisiminimai sugrįžo ir privertė mane jausti tokį supratimo apie miestą jausmą . Taigi aš jaučiuosi visiškai namuose, bet tuo pačiu labai skiriasi. Manau, kai jūs einate į mokyklą kitoje šalyje, tai tikrai jūsų formavimo metai. Nemanau, kad jūs tikrai jaučiatės 100% prancūzų, jei jūs čia nedirbate. (…) Turiu amerikietišką pasą, nes mano tėtis Shakespeare ir Company įkūrėjas George Whitman yra amerikietis, bet manau, kad jaučiuosi kaip aš iš Londono daugiau nei kas nors, kas yra keista, nes buvau tik trejus metus .

CT: Jūs ką tik paskelbėte pirmą naują problemą Paryžiaus žurnalas , Šekspyro ir įmonės literatūros žurnalas. Ar galėtumėte man papasakoti apie šį projektą?

SW: Tai iš tikrųjų yra mano tėvo žurnalo, kuris buvo pirmą kartą paskelbtas 1957 m., Reinkarnacija, o po to jis dar du du dešimtmečius - bet jis buvo labai atsitiktinis, o ne visais būdais. Taigi tai yra ketvirtas. Aš jį paskelbiau, o redaktorius Fatema Ahmed anksčiau buvo redaktorius Granta žurnalas.

(Interviu tęsiama kitame puslapyje)

„Socialistinė utopija, užkardanti kaip knygynas“

CT: Tavo tėvas garsiai nusiskundė tam tikru momentu: „Knygynas yra socialistinė utopija, apgaulinga kaip knygynas“. Ar manote, kad sugebate išlaikyti tą dvasią gyvą, ir, jei taip, kaip tai darote šioje ekonomikoje, kuri nėra tiksli nepriklausomoms knygynoms?

Skaityta susijusi: Geriausi Paryžiaus knygynai

SW: Aš tikrai stengiuosi išlaikyti tą filosofiją. Mano tėtis kartais būna toks ekstremalus, kaip jis sako dalykus. Jis toks romantiškas ir jis nerūpi, ką kas nors galvoja. (…) Ši citata neabejotinai yra labai svarbi man ir žmonėms, kurie čia dirba, kad tai išlaikytume (dvasia). Viena iš svarbiausių darbų, kad šie jauni rašytojai miega knygyne. Ir aš bandžiau padaryti jį šiek tiek griežtesniu. (…) Erdvė yra tokia maža, aš nusprendžiau, kad tiesiog norėjau rašytojų (…) ir tai padarė didžiulį skirtumą. Supratau, kad tai nėra pakankamai aiški. kad jūs tikrai turite rašyti kažką, kad liktumėte čia. Jūs galite daryti įvairius dalykus … rašyti muziką ar poeziją. (…) Ir atrodo, kad tai labai pagyvėja ir skatina žmones, kai mes darome tokią sistemą. Ši „tumbleweeds“ sistema daro knygų parduotuvę kitaip nei bet kuris kitas verslas.

Skaityta susijusi: Paimkite savarankišką pėsčiųjų ekskursiją į literatūrinius Hauntus Paryžiuje

Tiek daug žmonių nustebino, kad Paryžiaus širdyje randasi tokio tipo beatnik sistema … tai tikrai unikali. Daug jų išlieka ilgai arba grįžta. Mes su jais palaikome puikius santykius, ir jie palieka jausmą daug labiau teigiamai. Tiesiog jausmas, kaip jūs galite būti dosnus kitiems žmonėms, ir jis veiks. Jūs galite pasitikėti žmonėmis ir paprašyti jų būti atsakingais, ir jie paprastai bus.

CT: Atrodo, kad jūs matote savo verslą, kuris dalyvauja literatūros kūrime ir dialoge, ir jei šis aspektas nebėra …

SW: Dalis jos sielos būtų prarasta … ji būtų šaltesnė. Iš tikrųjų susisiekiau su 10 ar anksčiau buvusių „tumbleweeds“ dėl ypatingos funkcijos Paryžiaus žurnalas ir tai buvo nuostabi, susisiekus su jais. Jie buvo parduotuvėje „50-ųjų ir 60-ųjų“ (…), ir kiekvienas iš šių 10-ųjų beveik šaukė, kai su jais susisiekėme. Jie sakė, kad atnešėme tiek daug prisiminimų ir judėjome. Tada el. Paštu jiems išsiųsdavau tai, ką jie parašė savo 20-ųjų pradžioje … savo svajones … tai tikrai intensyvi. Tai padariau taip, kaip svarbu, kad buvimas jiems būtų, todėl atrodo, kad tai turėtų būti tęsiama.

Festivalio ir festivalio festivalis, praeitis ir dabartis

CT: 2003 m. Bendrai pristatėte Šekspyro ir festivalio literatūros festivalį, kuris taip pat žinomas kaip „Festivalandco“. Kaip tai įvyko?

SW: Pirmąjį festivalį aš padariau 2003 m. Ir tai buvo pirmasis metai, kai buvau Shakespeare ir Company. Tai buvo tikrai intensyvi. Tai buvo labai padaryta labai naiviu būdu. Keturi merginos ir aš … mes galvojome, mes atliksime didžiulį festivalį, 9 dienas … ir po maždaug 6 dienų mes mirėme! Jis centruotas aplink ritmuojančius poetus … ir rašytojai norėjo visą laiką šventės. Jie buvo apie 70 metų, ir mes buvome mūsų 20-aisiais, ir mes sakėme: „Prašau, mes norime eiti miegoti!“ Tai buvo nepatogus … vaidmenys buvo pakeisti.

Pradėjome festivalį, nes kai aš atvyko, tėtis buvo 88 metai ir neturėjo anksčiau buvusios energijos. Viskas buvo šiek tiek dulkėta. Buvo tik turistų grupių, kurios atėjo, ir be galo kalbėti apie 20 ir 50 metų. Ir tai tiesiog tapo šiek tiek nuobodu kalbėti apie praeitį. Tai tokia įdomi, turtinga literatūros istorija, kuri įvyko Paryžiuje, bet norėjome gerai pasakyti, kas vyksta dabar ? Ir įdėkite naują energiją. Knygyne yra tiek daug jaunų žmonių, ir aš tiesiog nemanau, kad šie įvykiai atspindėjo tą jaunimą. Ir taip idėja buvo rūšiuoti energijos sprogimą ir pažadinti visus, ir sakyti: „Žiūrėk, dabar kažkas vyksta“.

Skaityta susijusi: Paimkite savarankišką pėsčiųjų ekskursiją į literatūrinius Hauntus Paryžiuje

Aš įsimylėjau šį parką (priešais knygyną), turinčią seniausią medį Paryžiuje, seniausią bažnyčią Paryžiuje - tai tik gražus parkas, tačiau ten niekada nėra renginių. Tai atrodė kaip ideali erdvė --- mes neturime daug vietos knygyne, todėl atrodė kaip idiliška erdvė priešais Notre Dame katedrą. Tai buvo šiek tiek energijos grąžinti į knygyną ir ištirti šią erdvę. Be to, mes nežinojome apie jokius svarbiausius Paryžiaus širdies literatūros festivalius, kurie atrodė keistai, pavyzdžiui, atsižvelgiant į literatūros festivalių sprogimus Didžiojoje Britanijoje. Tai toks literatūrinis miestas, tai buvo keista, kad neturėjo to.

Skaityta susijusi: Geriausi Paryžiaus knygynai

Kaip jau minėjau, tai (pradėta) labai jauna ir naivi, bet iš festivalio buvo labai gera reakcija, ir žmonės iš tikrųjų tai džiaugėsi. Mums labai pasisekė, kad nuo pat pradžių gausime gerų rėmėjų, pvz., „Eurostar“. Tada 2008 m. Niujorko knygų apžvalga.

PASKUTINIS PUSLAPIS: Apie politiką ir pasakojimą

Šekspyro ir kompanijos literatūros festivalis „Politika ir pasakojimas“

CT: Papasakok man apie šių metų festivalio temą: Politika ir pasakojimas.

SW: Ši tema atsirado dėl to, kad paskutiniame festivalyje mes turėjome tokią įdomią politikų grupę, ir tai buvo tikras laikotarpis, kai buvo baigtas Obamamania. Tai buvo tarsi elektrinis, tas skaitymo skydelis. Ir mes manėme: „Tai įdomu, nes tiek daug žmonių tapo politiniais dėl Obamos - visai naujos kartos“. Taigi mes manėme, kad tai gali būti gera tema - taip pat dėl ​​to, kad žiniasklaida keičiasi tiek daug, ypač su internetu, kad šie du žodžiai „politika“ ir „pasakojimas“ atrodė labai aktualūs. kad skėtis.

Mes tikrai bandėme pasirinkti tikrą autorių spektrą ir turėti poeziją ten, bet taip pat gana daug aktualių, todėl yra daug Pietų Afrikos rašytojų ir Pietų Afrikos žinomų renginių.

Skaityta susijusi: Geriausi Paryžiaus knygynai

CT: Tiek daug rašytojų didžiuojasi būdami apolitiniai … bet ar tikrai tai įmanoma?

SW: Tiesa, kad, turėdami temą, dažnai rašytojai rašo atgal ir sako: „Aš nesu kelionių rašytojas - aš esu dailininko rašytojas“, arba „aš nesu politinis rašytojas“. (…) Manau, kad tai yra klausimai, kuriuos norime parodyti: Ar rašytojai jaučia, kad jie turėtų komentuoti visuomenę ir imtis šio vaidmens? Kai kurie rašytojai yra įsitikinę, kad jie turi atlikti savo vaidmenį, o kiti - 100%. Taigi, manau, kad tai neišvengiamai iškils diskusijose.

Skaityta susijusi: Paimkite savarankišką pėsčiųjų ekskursiją į literatūrinius Hauntus Paryžiuje

CT: Kokie autoriai yra ypač susijaudinę 2010 m.

SW: Amerikos poetas Džekas Hirschmanas jį atveria. (…) Jis yra ritmas poetas (..) ir jis yra tarsi lokys - jis turi šį riaumojančią balsą, ir jis turi tokį didelį buvimą, jis iš tikrųjų yra fantastinis atidaryti festivalį - jis pasirūpins visais aukštyn.

Natalie Clein - tai neįtikėtinas violončelininkas, ir ji žais parke, jei yra gražus oras, tiesiog atsitiktinai. Taigi tai turėtų būti puiki.

Britų rašytojas Ar aš esu puikus, nes jis yra toks puikus atlikėjas. Bus pokalbis tarp Willo savęs ir britų britų literatūros rašytojo Martin Amio, kuris turėtų pasirodyti labai įdomus ir neįprastas … nemanau, kad jie anksčiau darė viską kartu.

Labai džiaugiuosi, kad Pakistano poetas ir rašytojas Fatima Bhutto - ji iš esmės stebėjo, kaip visa šeima nužudoma, o jo parašyta atmintinė yra visiškai žavinga ir svarbi bei galinga. Jame daug paaiškinama apie Pakistaną ir ji labai sąžininga.

Žurnalistas Emma Larkin bus tikrai puiki - tai iš tikrųjų jos pseudonimas. Galbūt ji netgi žmogus - mes neturime idėjos. Ji ateina paslėpta, ir niekam neleidžiama fotografuoti - (…) tai tikrai labai rimta, tačiau tikrai bus įdomus pokalbis apie Birmą.

Britų fantastikos rašytojas Jeanette Winterson visada yra neįtikėtinas … kai ji kalbėjo paskutiniame festivalyje, žmonės iš tikrųjų turėjo akis jų akyse. Ji labai galinga ir ji yra išskirtinis asmuo.