Turinys:
- Lietuvos vėliava
- Gediminas
- Šiaulių kryžių kalnas
- Velykų kiaušiniai
- Audimas
- Sėkladėžė
- Žvejyba
- Gintaras iš Baltijos pakrantės
- Tradicinis kostiumas
-
Lietuvos vėliava
Lietuvos herbas yra senas simbolis, reiškiantis ilgą Europos istoriją. Šiuolaikinis Lietuvos herbas oficialiai buvo priimtas devintajame dešimtmetyje, tačiau herbas yra viduramžių. Baltas raitelis (arba Vytis) ir arklys yra pavaizduoti raudoname fone su aukso ir mėlynos spalvos akcentais.
-
Gediminas
Lietuvos didysis kunigaikštis ar kunigaikštis Gediminas XIII – XIV a. Buvo atsakingas už Lietuvos įkūrimą imperija. Gediminas prisimenamas atsakant į dienos religiopolitinius klausimus. Plačiai paplitęs krikščionybė susipainiojo su giliai įsišaknijusi pagonybe, todėl Gedimino taisyklė buvo ypač sudėtinga.
Ši Gedimino statula yra pagrindinėje Vilniaus aikštėje.
-
Šiaulių kryžių kalnas
Ši medinė Kristaus skulptūra galima rasti Lietuvos kryžių kalne. Ši piligrimystės vieta yra vieta, kurioje lietuviai ir tarptautiniai keliautojai gali melstis ar tiesiog medituoti.
-
Velykų kiaušiniai
Dažyti, dažyti ir dekoruoti kiaušiniai, vadinami marguciais, yra Lietuvos Velykų tradicijos dalis, kaip ir kitur Rytų Europoje. Šie Velykų kiaušiniai yra mediniai, tačiau lietuviški dekoruoti kiaušiniai taip pat gali būti išpūsti kiaušinių lukštai, dažyti natūraliais augaliniais dažais ir suformuoti naudojant tradicinį vaško šalinimo būdą.
-
Audimas
Lietuvių audimas yra liaudies menas, perduotas per audėjų šeimas, kurios integravo lietuvišką simboliką ir motyvus į varčias, staltieses ir kitus audinius, skirtus lietuviškiems liaudies kostiumams ar namams papuošti.
Lietuviški audimo komponentų pavadinimai:
- siaudykle = autobusas
- seiva = ritė
- nytys = heddles
- skietas = reed
- mintuvai = stabdys
- karstuvai = karteris
-
Sėkladėžė
Lietuvos ekonomika ilgą laiką priklausė nuo to, ką galėtų gaminti ūkininkai. Tačiau Lietuva dažnai stengėsi neatsilikti nuo technologinio ūkininkavimo pažangos. Ypač kaimo vietovėse ūkininkavimas gali būti daromas daugeliu atvejų, kaip tai buvo daroma šimtmečius. Šis kepalas yra vienas iš esamų Lietuvos kaimo žemės ūkio artefaktų, kurie yra dalis Lietuvos kaimiško žavesio.
-
Žvejyba
Žvejyba pakrantėje ar kituose vandens keliuose buvo svarbi lietuvių išlikimo technika šimtus metų. Ypač Neringoje žvejyba vis dar yra gyvenimo būdas. Lankytojai į Lietuvą netgi gali prisijungti prie žvejybos ekskursijų (tiek šiltų mėnesių, tiek žiemos metu, kai žvejojamos ledo žūklės metu) arba pasimėgauti rūkyta žuvimi, kol jie keliauja po Baltijos pakrantę.
-
Gintaras iš Baltijos pakrantės
Lietuva kažkada buvo gintaro kelio dalis, taigi nenuostabu, kad gintaras yra taip paplitęs per Lietuvą. Lietuvoje taip pat yra gintaro muziejai.
Kai perkate gintarą, įsitikinkite, kad tinkamai pasirūpinote gintaru.
-
Tradicinis kostiumas
Lietuvos tradiciniai kostiumai pasižymi ilgais sijonais, prijuostėmis, liemenėmis ir kepurėmis moterims, ilgoms kelnėms, liemenėms ar paltams ir vyrams.
Žiūrėti daugiau lietuvių tautinių kostiumų nuotraukų.